KTU alumnas, „SEB Global Services“ Duomenų techninis vadovas K. Daugėla: duomenų mokslininkai „karaliauja“ verslo pasaulyje

Bir 16 2022

Šiandien duomenys kaupiami, apdorojami ir naudojami priimant sprendimus bene visose verslo ir pramonės srityse – tai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Su KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) absolventu – dabar jau „SEB Global Services“ Duomenų techniniu vadovu Kęstučiu Daugėla – kalbamės apie MGMF ir verslo sanglaudą ugdant duomenų mokslininkus ir duomenų inžinierius.

– Kęstuti, ne paslaptis, kad duomenys ir duomenų mokslo/inžinerijos sprendimai yra būtini beveik bet kokiam verslui. Viešajam sektoriui taip pat. Kodėl tai taip svarbu? Kodėl duomenys dabar vadinami vertingiausia XXI amžiaus žaliava?

– Visų pirma, remdamiesi turimais duomenimis, bet kokia organizacija gali įvertinti, kaip jai sekasi – tiek rinkoje, tiek vidiniuose procesuose. Priklausomai nuo šių metrikų, organizacija gali priimti vienokius ar kitokius duomenimis grįstus sprendimus. Tačiau tai tik pradžia – šiuo metu beveik visų sėkmingiausių įmonių žaliava yra duomenys – tiek „Google“, tiek „Facebook“, o ką jau bekalbėti apie „Uber“, „Bolt“, „Airbnb“, „Netflix“ ar kitas kompanijas.

K.Daugela_SEB foto (1)
Kęstutis Daugėla

Vartotojai taip pat yra įpratę prie to, kad jų mėgstamos aplikacijos „žino“, ką jiems „patarti“ – kur geriau keliauti, kokį maistą užsisakyti, kokią prekę pirkti. Šalia vartotojo patogumo, iš didžiulio kiekio surinktų duomenų, yra daromi atradimai medicinos, fundamentalių mokslų ar sociologijos srityse. Informacija apie vartotojus turi didelę vertę, tačiau įmonės turi elgtis etiškai ir vartotojų sąskaita. Dėl šių priežasčių vis daugiau kalbama ir apie etišką dirbtinį intelektą (DI).

– Karščiausia amžiaus profesija dažnai tituluojama duomenų mokslininko profesija – ji jau ne vienus metus karaliauja įvairių darbų reitingų viršūnėse, kalbama, kad specialistų paklausa auga ir toliau augs. Tiesa? Kokios tendencijos šiuo metu vyrauja Lietuvoje? O pasaulyje?

– Duomenų mokslininkai, kaip specialistai, iš tiesų „karaliauja“ verslo pasaulyje, bet įmonėms labai svarbu turėti ne tik gerus duomenų mokslininkus (matematikus, modeliavimo specialistus), bet ir gerus duomenų inžinierius, kurie turi padėti pamatą visai duomenų ekosistemai.

Kad ir koks geras duomenų mokslininkas bebūtų, jis nesugebės efektyviai dirbti be tinkamai paruoštos infrastruktūros. O jeigu ir sugebės, tai reikš, jog didelę savo laiko dalį, bent jau pradžioje, praleis infrastruktūriniams darbams.

Dėl šios priežasties dažnai yra išskiriamos bent dvi duomenų mokslininkų kryptys – tie, kurie užsiima modeliavimu ir tie, kurie prižiūri „logistikos“ reikalus – duomenų srautus ir mašininio mokymosi algoritmų integravimą į juos, jų optimizavimus greitiems ir teisingiems skaičiavimams. Dar galima išskirti ir trečią duomenų mokslininkų sritį – tai tie, kurie tiesiogiai daro įtaką verslo sprendimų priėmimui, remdamiesi duomenų analize, dažnai – ad-hoc.

– Kaip manote, kokie yra pagrindiniai įgūdžiai, būtini sėkmingam duomenų mokslininkui/duomenų inžinieriui? Ar lengva rasti naują komandos narį? Ar turite iš ko rinktis?

– Nors gali skambėti ir banaliai, tačiau vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos renkamės komandos narius (šiuo atveju kalbu daugiau apie duomenų inžinierius) –  noras mokytis ir aistra šiai profesijai.

Teko pergyventi ne vieną paradigmos pasikeitimą – iš pradžių atrodė, kad „duomenų ežero“ koncepcija išgelbės pasaulį, tačiau dabar ryškiai dominuoja debesijos kompiuterijos tendencijos „data mesh“ kontekste. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir „streaming‘o“ bei reliacinių duomenų bazių technologijų. Pagrindiniai principai dažnai išlieka, tačiau atsižvelgiant į basikeičiantį technologijų paveikslą, būtinas darbuotojų imlumas naujoms technologijoms.

Naujo komandos nario paieška yra nelengva – nepaisant to, kokias žinias žmogus turi, būtina, jog jis taip pat mokėtų dirbti komandoje bei tinkamai komunikuoti. Pasirinkimo lyg ir yra, ypač iš KTU, tačiau jauniems specialistams šiek tiek trūksta praktinių įgūdžių. Todėl labiausiai vertinami tie būsimieji specialistai, kurie jau yra dalyvavę projektinėje veikloje ir turi sukaupę tam tiktų praktinių įgūdžių.

– Aukštosios mokyklos stengiasi reaguoti į rinkos pokyčius, yra viena iš duomenų mokslo ekosistemos svarbių dalių. Ar jos daro pakankamai? Štai KTU MGMF prieš dvejus metus startavo nauja bakalauro programa „Duomenų mokslas ir inžinerija“. Taikomosios matematikos absolventai taip pat turi išskirtinių kompetencijų darbui su duomenimis. Ką manote apie šias fakulteto pastangas užpildyti specialistų trūkumą?

– Šias pastangas vertinu labai teigiamai. Svarbiausia suprasti, jog studijų tobulinimas, ypač šioje srityje, yra tęstinis procesas – reikia atsižvelgti ne tik į rinkos poreikius, bet ir į mokslinių tyrimų tendencijas, tuo pat metu neatsisakant pamatinių dalykų – matematikos, algoritmų.

Tai nėra trivialus uždavinys ir netgi čia reikia spręsti savotišką matematinės optimizacijos problemą – norime maksimizuoti būsimojo specialisto gebėjimus besikeičiančioje infrastruktūroje turint laiko (šiuo atveju – ketverius metus) ir aktualumo apribojimus. Dėl to ypač vertinu tai, jog šios studijos pradedamos jau bakalauro laikotarpiu – studentai turi daugiau laiko įgauti tinkamus pamatus ir pamatyti įvairius duomenų mokslo aspektus.

K.Daugela_SEB foto (3)
K. Daugėla

Tokiu atveju tolesnė specializacija yra kur kas lengvesnė – turint bazines duomenų mokslo ir inžinerijos žinias, galima rinktis praktiškai bet kurią sritį,  netgi nebūtinai tiesiogiai susijusią su IT.

Asmeniškai man teko jau antrus metus dėstyti jūsų „Duomenų mokslo ir inžinerijos“ studijų pirmakursiams. Tiek iš savo, tiek iš kitų studentų patirčių galiu pasakyti, kad studentai dega noru įgyti praktinių žinių ir labai vertina jūsų fakulteto iniciatyvas kviesti dėstytojus iš verslo. Studentai pamato, kokios yra jų besimokomų dalykų pritaikymo galimybės versle ir kaip tinkamai atskleidžiamas tokių tarpdisciplininių specialybių, kaip ši, grožis.

– Studijuoti taikomąją matematiką, duomenų mokslą ar duomenų analitiką nėra lengva. Panašu, kad jaunimas bijo rinktis „kietesnes“ studijas? Ką galėtumėte patarti tiems, kuriuos žavi duomenų analitika, bet nedrįsta pasukti sunkesniu keliu? Visgi, ir pats esate baigęs matematikos studijas?

– Didžiausia klaida yra rinktis tai, kas populiaru šiandien arba stoti į studijas vien dėl potencialiai nemažo būsimo darbo užmokesčio. Svarbiausia, kaip ir anksčiau minėjau, – aistra būsimai profesijai. Todėl būsimiems studentams siūlyčiau ne tik pasidomėti, ką jie studijuos, bet ir išbandyti tai praktiškai; ypač tai aktualu renkantis magistro studijas.

Nesiūlau rinktis ir to, ką būtų lengviau studijuoti – rinkdamiesi studijas visada galvokite apie tai, ką norėtumėte veikti po ketverių ar šešerių metų, kokioje srityje save matytumėte.

Niekada neapsiriksite pasirinkę fundamentaliuosius ar taikomuosius mokslus (pvz., matematiką,  duomenų inžinerijos technologijas, duomenų analitiką), nes visuomet išlieka galimybė tiek kardinaliai, tiek nežymiai pakeisti savo karjeros kryptį.

Pavyzdžiui, aš esu baigęs taikomosios matematikos studijas, tačiau dirbu duomenų inžinerijos srityje. Neseniai pradėjau studijuoti ir doktorantūros programoje, nes mano tikslas – pagilinti savo žinias plačiau būtent IT srityje.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tiek matematikai, tiek duomenų analitikai, duomenų mokslininkai  ar duomenų inžinieriai darbo rinkoje yra vertinami puikiai – jie puikiai adaptuojasi prie besikeičiančios verslo aplinkos ir yra imlūs naujovėms.

– O jei žvelgtume globaliai – visos tos pribloškiančios DI technologijos, kasmet sugeneruojami eksabaitai ir terabaitai duomenų. Ar išdrįstumėte nuspėti, kas mūsų laukia ateityje?

– Visų pirma – dar didesnis duomenų mokslo prieinamumas ir informacijos skaitmenizavimas. Jei seniau tam tikrų profesijų darbuotojai galėdavo išsisukti vien su naršykle, el. paštu ir  „PowerPoint“ skaidrių pateiktimis, tai dabar dažnai kalba krypsta apie švieslentes, įvairias metrikas ir net mašininio mokymosi algoritmus.

Šių laikų technologijos leidžia rašyti programinį kodą ir neturint programavimo žinių – užtenka tik surašyti instrukcijas dirbtiniam intelektui. Tokiu pat principu galima „gaminti“ ir mašinino mokymosi modelius, sukurti fizinę serverių infrastruktūrą, naudojant  tik grafinę vartotojo sąsają ar deklaratyvias išraiškas kode debesijoje bei galybė kitų pavyzdžių.

Po truputį viskas pereina į aukštesnį abstrakcijos lygį, kas patogu žmonėms, kuriems reikalingas sprendimas „čia“ ir „dabar“, tačiau tai padidina sistemos kompleksiškumą.

Todėl nepaisant didesnio kitų sričių dalyvių įsitraukimo į duomenų mokslą, stipriai išlieka ir rimtų profesionalų poreikis darbo rinkoje, jau nekalbant apie mokslinius tyrimus ar pačios programinės įrangos kūrimą.

– Ar sugebėsime su tuo susitvarkyti? Ir ką reikėtų daryti, kad pavyktų?

Tol, kol universitetuose yra dėstomi tikslieji mokslai – tikrai susitvarkysime. Duomenų mokslas ir duomenų analizė yra be galo įdomios sritys, o tai ir vilioja jaunuosius specialistus, kurie nori iššūkių darbe.

KTU Alumnų asociacijos stipendija – už aktyvumą

Bir 16 2022

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacija tęsia tradiciją ir prisideda prie aktyviausių bei gabiausių KTU studentų, kuriems už aukštus pasiekimus moksle ir savanorišką veiklą skiria solidų finansinį paskatinimą.

Eylul Guleryuz
Eylul Guleryuz

Gerus mokymosi rezultatus pademonstravusi ir įrodžiusi, kad uoliai jų siekė, šiemet finansinę stipendiją, siekiančią 500 EUR, gaus KTU Informatikos fakulteto (IF) informatikos studijų ir KTU GIFTed akademijos studentė Eylul Guleryuz.

„Stengiuosi viską daryti kruopščiai ir maksimaliai gerai. Nevengiu peržengti savo galimybių ribų, nes esu pasirengusi priimti rimtus iššūkius, galinčius nulemti aukštus mano akademinius rezultatus. Stengiuosi būti naudinga ir nebijau keisti mane supančios bendruomenės“, – sakė stipendijos laimėtoja.

E. Guleryuz atvirauja, kad apie talentų ugdymo akademiją GIFTed sužinojo prieš keletą metų, dar prieš persikeliant į Lietuvą. Tad jos siekis buvo aiškus – atvykus kuo greičiau pateikti prašymą stojimui į akademiją. Studentė džiaugiasi, kad būdama GIFTed nare ji galėjo tobulėti tiek profesine, tiek asmenine prasme, o ją nuolatos supo aktyvūs bendraminčiai.

„1,5 metų dirbu GUIDed dėstytoja, konsultuoju apie modulius, kuriuos išklausiau ankstesniuose semestruose ir baigiau puikiais pažymiais. Mokiausi apie objektinį programavimą, kompiuterinę grafiką bei kompiuterinį braižymą, o šį semestrą tęsiu dar ir skaitmeninės logikos modulį. Puikių dėstytojų dėka nepamiršiu to, ką išmokau ir vis dar tebesimokau“, – pasakojo E. Guleryuz.

Eylul yra aktyvi studentų organizacijos „KTU VideoShot“ narė, dalyvaujanti įvairiuose projektuose apimančiuose filmavimą, montažą, vizualinių efektų kūrimą. Mergina džiaugiasi, kad gali panaudoti savo patirtį vizualiųjų menų srityje, kuriant įvairius meno kūrinius bei dalinantis jais su kitais.

Mentoriavimo veiklos E. Guleryuz ėmėsi dėl noro padėti kitiems į KTU atvykstantiems studentams, kurie ieško atsakymų į iškilusius klausimus. Eylul džiugina faktas, kad ji gali pagelbėti savo bendraamžiams studentams, tuo pačiu pati tęsdama savo studijas.

E. Guleryuz siekia dar daugiau laiko skirti mentorystei, nes laimėta stipendija leis jai susimažinti finansinius rūpesčius.

Edukacinį virtualios realybės žaidimą sukūrusiam autoriui – KTU alumnų stipendija

Bir 16 2022

2022 m. gegužės 26 d. vykusio technologijų ir inovacijų konkurso „Technorama 2022“ metu KTU Alumnų asociacijos įsteigtu 500 eurų prizu buvo apdovanotas išradimas „Learning by doing: A Skeleton Case“. Projekto kūrėjas – Pranas Jaruševičius, KTU programų sistemų bakalauro studijų alumnas, šiuo metu studijuojantis KTU Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų magistro pirmajame kurse.

KTU Informatikos fakulteto (IF) Virtualiosios realybės laboratorijos VRLab profesoriaus Tomo Blažausko vadovaujamas projektas – edukacinis virtualios realybės žaidimas, kurio tikslas sudėti žmogaus skeletą iš aplink išsibarsčiusių kaulų. Šis virtualios realybės žaidimas susietas su „Moodle“ sistema, todėl puikiai tinka interaktyviam mokymui bei mokymuisi.

„Learning by doing: A Skeleton Case“ – pamoka apie žmogaus skeletą virtualioje realybėje, skirta labiau išnaudoti kinestetinio mokymosi privalumus. Šio projekto tikslas – suteikti mokytojams įrankį, kuriuo jie galėtų lengvai sudominti studentus mokomuoju dalyku, bei įtraukti mokinių, kuriems palankus fizinis aktyvumas, dėmesį. Naudojant sukurtą 3D dėlionės žaidimą kaip šabloną, būtų galima kurti VR medžiagą ir kitoms pamokoms, ne tik anatomijos ar biologijos tema.

Šios virtualios realybės programos išskirtinumas yra tas, kad ji turi integraciją su virtualaus mokymosi aplinkomis, tokiomis kaip „Moodle“, ir leidžia automatiškai sekti ir registruoti besimokančiųjų progresą, taip palengvinant darbą mokytojams.

Pranui Jaruševičiui įteiktas prizas
Pranui Jaruševičiui įteiktas prizas

Išradimo autoriui Pranui Jaruševičiui laimėjimas, kurį jis vertina kaip savo nuoseklaus ir ilgo darbo pripažinimą, buvo netikėtas. Toks pripažinimas studentą ne tik nudžiugino, bet ir padidino nusiteikimą įnirtingiau tęsti pradėtą veiklą šioje srityje.

„Dar niekada nebuvau laimėjęs prizo ar gavęs apdovanojimo savo profesinėje srityje. Visiškai nesitikėjau tokio įvertinimo, nes vadovavausi nuomone, kad „visada yra geresnių“. Šio renginio dalyvių susidomėjimas ir pozityvumas buvo labai malonus ir netikėtas. Gautas apdovanojimas išties nudžiugino, nes supratau, kad tai, ką darau ir kas man yra įdomu, gali būti įdomu ir kitiems“, – sakė savo sėkme vis dar sunkiai patikėti galintis P. Jaruševičius.

Studentas atvirauja, kad projekto pradžioje jo žinios apie virtualią realybę ir žaidimų kūrimą buvo gana menkos. Jis planavo vadovautis kitų patirtimi, ieškojo informacijos „YouTube“ giduose, vaizdo pamokose ir kitokiuose pavyzdžiuose. Bet tam tikri šio darbo elementai buvo inovatyvūs, jam nepavyko rasti analogiškų sprendimų, tad teko pačiam spręsti iškilusias problemas.

Pranas džiaugiasi, kad viso projekto metu turėjo šaunų vadovą, negailintį puikių užuominų, nukreipiančių tinkama linkme bei užtikrinantį nuolatinį palaikymą tiek sėkmės, tiek nesėkmės atveju.

Rimtesnių projektų besidairantiems, bet vis dar savo jėgomis nepasitikintiems studentams P. Jaruševičius pataria nebijoti, o tiesiog imti ir daryti.

„Esu puikiausias pavyzdys, kad viskas gali būti pakankamai paprasta, nes prieš pradedant projektą beveik  neturėjau jokių specialių kompetencijų. Jeigu turite noro, susidomėjimo ar kokią įdomią idėją, tiesiog pabandykite paieškoti internete tinkamų gidų, nemokamų kursų ar MAIK (Masinių atvirųjų internetinių kursų), kurių dabar pilna ir jų dėka pakankamai lengvai galima išbandyti naujus dalykus“, – patarimų negailėjo magistrantas.

Kol kas P. Jaruševičius nežino, kur išleis laimėtą sumą pinigų, bet viliasi išnaudoti juos tikslingai: „Dar galutinai nenusprendžiau, bet svarstau apie įsigijimą kompleksiškesnės VR įrangos, fiksuojančios ne tik rankų, bet ir viso kūno judesius. Nors pagalvojus, gal vis dėlto rinksiuosi 3D spausdintuvą.“

KTU alumnė Drąsutė Burbienė: „Kaip neprarasti ryšio su savo buvusia mokslo įstaiga?“

Geg 24 2022

Vieni studentai baigę studijas kuo greičiau skuba kibti į darbus ir džiaugiasi užvėrę savo Alma Mater duris, kiti elgiasi priešingai ir su savo mokslo įstaiga stengiasi išlaikyti kuo glaudesnį ryšį, prisidėdami prie įvairių veiklų, dalyvaudami užklasiniame gyvenime, renginiuose. Būtent tokį ryšį palaiko ir Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnė Drąsutė Burbienė, kuri Universitetui jaučia dėkingumą už jai suteiktą gausų žinių bagažą bei galimybę mokytis valstybės finansuojamoje vietoje.

1999 m. birželio 23 d. D. Burbienė įgijo kvalifikacinį Verslo administravimo bakalauro laipsnį. 2011 m. birželio 23 d. su pagyrimu baigė vadybos studijų (specializacija – įmonių valdymas) programą bei įgijo Vadybos ir Verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Tarp skirtingų studijų pakopų buvo net 10 metų pertrauką, kuri jai leido sustiprinti savo asmenybę ir į mokslus sugrįžti su dar didesniu užsidegimu bei noru iš Universiteto gauti maksimalų žinių bagažą. Apie tai, kaip klostėsi studijos ir kodėl vis dar palaiko ryšį su savo Alma Mater paprašėme papasakoti pačios Drąsutės.

Kaip neprarasti ryšio su savo Alma Mater?

Pirmiausia reikėtų atsakyti sau pačiam, kiek apskritai buvo ir yra svarbus mokslas bei koks ryšys studijų metu buvo su savo grupe, kursu ir dėstytojais. Kiek pavyko dalyvauti ar būti įsitraukusiu visuomeniniame savo mokslo įstaigos gyvenime? Kiek esi suinteresuotas dalyvauti ir dėti pastangų į savo Alma Mater po jos baigimo ir aibė kitų dalykų. Jeigu santykiai su mokslo įstaiga susiklostė geri ir yra matoma abipusė bendradarbiavimo nauda tiek vykdant savo veiklą, tiek asmeniniame tobulėjime, randama prasmė tobulinant studijų programas bei turint kuo dalintis, tuomet reikia tik norėti įsitraukti į akademinę visuomenę ir būti jos dalimi.

Kodėl naudinga bendradarbiauti ir sugrįžti į savo Alma Mater, kokia nauda alumnui ir mokymo įstaigai?

Graikų filosofas Sokratas kartą yra pasakęs: „Aš žinau, kad nieko nežinau“. Perfrazuojant jo posakį, mokslas suteikia mums žinojimą, kad nė vienas iš mūsų tiksliai nežino, kaip spręsti šiandienos problemas. Sąlyginius sprendimus galime rasti kone vien tik lėto ir dažniausiai sunkaus dialogo keliu.

Bendradarbiavimas tarp žmogaus ir mokslo yra abipusiai naudingas. Mokslo pažanga žmogui duoda praktinės naudos, įgalina kurti įrankius, kurie jam padeda kasdieniame gyvenime. Tam reikia kelių dalykų: universitetas turi būti atviras žmonėms, pats žmogus (alumnas) turėtų būti aktyvus bei mokėti iškomunikuoti savo poreikius, taipogi būtinas abipusis suvokimas, kad suvieniję jėgas galime pasiekti kur kas daugiau nei būdami po vieną. Tereikia tik pradėti bendradarbiauti ir vieniems į kitus žiūrėti kaip į lygiaverčius partnerius.

Koks jūsų santykis su KTU ir kaip jums sekasi išlaikyti bendrystės ryšį su savo Alma Mater?

Kai išgirstu ar perskaitau savo mylimo Universiteto pavadinimą, net pasididžiavimo šiurpuliukai per kūną nubėga. Aš didžiuojuosi, kad ne tik buvau, bet ir esu šio puikaus Universiteto dalis. Labai džiaugiuosi, kad KTU yra laikomas vienu geriausiu Universitetu šalyje.

Smagu, kad yra sukurta Universiteto bendruomenę vienijanti visų kartų absolventų Alumnų asociacija. Atmintyje išlikę tik patys geriausi bakalauro ir magistro studijų prisiminimai. Besiekdama mokslo aukštumų turėjau labai gerus dėstytojus ir kurso draugus su kuriais pabendraujame ir praėjus ne vieneriems metams po studijų baigimo.

Užvėrusi KTU duris taip niekuomet ir nenutolau nuo Universiteto veiklos, nes jaučiuosi dėkinga, o jeigu dar esu reikalinga ir naudinga savo Alma Mater, tuomet tik geriau.

Esate aktyvi KTU alumnų narė. Ar per tuos metus po studijų baigimo pastebėjote aktyvesnį kitų alumnų įsitraukimą į Universiteto gyvenimą, ar vis tik pasyvesnį?

Tenka pastebėti, kad vis labiau alumnai įsitraukia į Universiteto gyvenimą ir jau nebėra vien tik pasyvūs stebėtojai. Turbūt ateina suvokimas, kad drauge galime nuveikti kur kas daugiau dalykų negu būdami po vieną.

Yra aibė gabių mūsų absolventų, išsibarsčiusių po visą pasaulį ir nevengiančių garsinti tiek Lietuvos, tiek KTU vardo. Vienas tokių pavyzdžių man yra Marius Venskevičius – vienas iš kelių dešimčių žmonių, kurių pastangomis gimsta neįtikėtini Lietuvą garsinantys pasirodymai, tokie kaip Lietuvos paviljono 58-oje Venecijos bienalėje. Arba Lietuvoje ir Lietuvai kuriantis KTU Alumnų asociacijos prezidentas, ekstremalaus sporto entuziastas Darius Vaičiulis ir dar daugelis kitų.

Tarp bakalauro ir magistro studijų turėjote nemenką laiko tarpą. Ar tai reiškia, kad visuomet stengėtės neatitolti nuo universiteto, o vėliau nutarėte toliau gilinti žinias ir siekti aukštumų?

Baigusi bakalauro studijas ir įgijusi verslo administravimo specialybę visiškai negalvojau tęsti jokių mokslų, nors ir buvau sulaukusi pasiūlymų iš dėstytojų. Tuomet džiaugiausi sėkmingai baigtomis studijomis ir pasakiau garsiai, kad prie mokslų niekada nebegrįšiu. Po dviejų savaičių nuo diplomo įteikimo sėkmingai įsidarbinau. Bet ne veltui sakoma „niekada nesakyk niekada“.

Prabėgus nemenkam laiko tarpui, susiklosčius palankioms aplinkybės ir buvusių dėstytojų paskatinta, vėl sugrįžau į savo Alma Mater. Šįkart su dar didesniu užsidegimu bei noru mokytis ir tęsti magistro studijas. Turbūt man negaliojo taisyklė, kad auginant du vaikus, pilnai dirbant, užgriuvus gyvenimo sunkumams bei artimojo ligai, moteris jau nebegali nieko pasiekti.

Mokiausi valstybės finansuojamoje vietoje, todėl jaučiausi dėkinga, nes šiaip sau tų vietų niekas nedalindavo. Stengiausi labai gerai mokytis ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Ta padėka KTU turbūt tęsiasi iki šiol, matomai kažkokie nematomi saitai mane sieja su akademine bendruomene.

Kam norėtumėte padėkoti už puikius studijų metus?

Dėkoju visiems savo buvusiems dėstytojams, kurių aplinkoje formavau savo asmenybę. Kol būsiu reikalinga ir toliau savo darbais bei žiniomis prisidėsiu prie KTU ir Lietuvos ateities.

Ko palinkėtumėte studentams, kurie ateityje taipogi norėtų palaikyti ryšį su savo mokslo įstaiga?

Studentams palinkėčiau nenutolti nuo savo Alma Mater, taip kaip nenutolstame nuo savo tėvų. Žinoti, kad tėvams gerai sekasi ir yra sveiki, turbūt neužtenka, jie visada laukia mūsų apsilankymo. Taip ir Universitetas, kuris laukia, kada su padėka, savo žiniomis ir noru jūs prisidėsite. O tai juk niekada nei per anksti, nei per vėlai ir visai nesvarbu ar jūs baigsite mokslus netrukus, ar jau baigėte juos prieš gerą dešimtmetį.

KTU alumnas Paulius Klikūnas apie darbą ES misijoje Ukrainoje: tai kontrastų šalis

Geg 24 2022

Siekiant teisingumo pasaulyje ir bandant koja kojon žengti su technologinėmis naujovėmis KTU doktorantas Paulius Klikūnas po studijų spėjo save išsibandyti skirtinguose amplua, o norėdamas prisidėti prie kaimyninės šalies gerovės išvyko dirbti į Ukrainą, kur turi galimybę panaudoti universitete įgytas žinias.

Apie tai, kaip jis išvyko į Ukrainą ir, kaip jam ten sekasi, paprašėme papasakoti paties P. Klikūno. Jis patikina, kad Ukraina –  itin kontrastinga šalis, kurioje įdomu dirbti.

Paulius Klikūnas KTU
Paulius Klikūnas

– KTU esate baigęs informacines technologijas, vėliau darbavotės teisėsaugoje, o šiandien vėl grįžote prie darbo, susijusio su technologijomis. Kodėl jūsų gyvenime vyko tokie kardinalūs pokyčiai? Ar tai buvo savęs ieškojimas, noras išsibandyti save naujoje srityje?

– Mokykloje galvojau, kad pasuksiu arba į kariuomenę, arba į teisėsaugą, nes vaikystėje diegiamas idealizmas ir patriotizmas skatino veikti. Man gerai sekėsi tikslieji mokslai, tad paklausiau tėvų patarimo ir po mokyklos baigimo iškart nėjau į karybos ir policijos mokslus, o Kauno technologijos universitete (KTU) įgijau informacinių technologijų specialybę. Galiausiai po studijų vis tiek nuėjau dirbti į kriminalinę policiją, kur teko tirti bylas, susijusias su automobilių vagystėmis, organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.

Šiandien didžioji dalis pasaulio itin aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Pavyzdžiui „Facebook“ paskyrą turi ir tie vartotojai, kurių namuose nėra vandens, nors jis yra gyvybiškai svarbus. Apie 80 procentų visų nusikaltimų šiandien turi skaitmeninį braižą, tad natūralu, kad ir pats veiksmas persikėlė į skaitmeninę erdvę. Tiek šie, tiek kiti papildomi argumentai paskatino mane prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

– Ar dirbant teisėsaugoje pravertė per studijas įgytas technologinis mąstymas?

– Matematinis, analitinis ir technologinis mąstymas, įgytas universitete, man tikrai padėjo dirbant teisėsaugoje. Šios savybės yra itin svarbios ir reikalingos renkant, sisteminant, analizuojant ir apdorojant didelius kiekius informacijos, siekiant suprasti, kaip funkcionuoja organizuota nusikalstama grupuotė ar norint aptikti kitų nusikaltimų bei bendrininkų pėdsakus.

Informacinių technologijų žinios ne kartą padėjo vykdant įvairias kriminalinės žvalgybos užduotis, kurių spektras yra pakankamai didelis. Naujausių technologijų panaudojimas čia ypač svarbus, siekiant neatsilikti nuo stipriai patobulėjusio nusikalstamo pasaulio.

– Šiuo metu esate Ukrainoje, kokie vėjai ten nubloškė ir kokią misiją atliekate?

– Kadangi 1991 metais buvau per mažas dalyvauti sausio įvykiuose Lietuvoje, 2014 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, ėmiausi įvairių veiksmų, siekiant padėti Ukrainos aktyvistams, nukentėjusiems organizuojant įvairias humanitarines pagalbos siuntas, ekspedicijas.

Jausdamas, kad dar per mažai prisidėjau prie kaimyninės šalies gerovės, siekiau daugiau. Kai Ukrainoje buvo įsteigta Europos Sąjungos patariamoji misija (ES EUAM Ukraine), dalyvavau atrankoje ir laimėjau. Tad policija mane delegavo darbui Ukrainoje.

Dirbau įvairiose pareigose, susijusiose su sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo pažabojimu tiek strateginiu, tiek operatyviniu lygiu. Šiuo metu esu Kijeve, kur priimami visi sprendimai, susiję su Ukrainos dabartimi ir ateitimi.

– Žvelgiant per technologinę prizmę ir lyginant Lietuvą su Ukraina, ar didelis atotrūkis jaučiamas tarp šalių? O gal technologine prasme abi šalys žengia koja kojon? 

– Labai sunku tai įvertinti, nes Ukraina – kontrastinga šalis. Troleibuse tenka pirkti bilietėlį per kitus keleivius vairuotojui perduodant pinigus, o tuo tarpu einant į metro atsiskaitoma bekontakčiu mokėjimu. Gatvėje gali pamatyti pravažiuojantį „Moskvich“ markės automobilį, kurių mūsų šalyje jau seniai nebėra, bet už jo gali važiuoti naujausiomis technologijomis pasižyminti „Tesla“.

Žvelgiant per technologinę prizmę, Ukrainoje yra daug perspektyvių žmonių ir jeigu nebūtų šalyje tokio aukšto korupcijos lygio, technologijų srityje ji turėtų visas sąlygas tapti lydere Europoje. Girdėjau, kad programuotojai iš Ukrainos yra vieni paklausiausių Europoje.

– Gyvename XXI amžiuje, kai technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tad technologinis žingeidumas mumyse tarsi savaime vystosi. Kokių savybių reikia norint neatsilikti nuo dabartinio gyvenimo tempo ir spėti su naujų technologijų kūrimu?

– Pandemija ir COVID-19 virusas stipriai sudrebino visą pasaulį ir parodė, kad technologijos tapo itin aktualios. Pandemija suteikė galimybę žmonėms sustoti, susimąstyti ir tobulėti. Ketvirtoji industrinė revoliucija dar tik pradeda įsisiūbuoti, duomenų kiekis kiekvienais metais auga eksponentiškai, tuo tarpu suspėti su įvairių technologijų vystymusi ir suvokti jų visą spektrą – debesų technologijas, dirbtinį intelektą (DI), virtualią realybę, neurolingvistinį programavimą (NLP), gilųjį padirbinį (angl. k. deep fakes) ir kita tikrai yra nelengva, bet būtina.

Manau, kad daug valstybinių sektorių, ypač saugumo, jeigu neprisitaikys prie globalios skaitmenizacijos ir nemokės jos suprasti bei panaudoti, bus pasmerkti žlugti. Siekiant neatsilikti, reikia nuolatos tobulinti žinias, nes dėl technologijų integralumo vienai su kita, optimizavimo ir žmogaus faktoriaus mažinimo reikia turėti rimtą bagažą žinių. Jeigu anksčiau pakako būti geru kūrėju (angl. k. developer), dabar rinkai reikia „SecDevOps“ specialistų, gebančių kurti, administruoti ir apsaugoti infrastruktūras, o tai net kelis kartus pakelia minimalių žinių kartelę.

– Informacinių technologijų specialistai itin paklausūs visame pasaulyje. Ko palinkėtumėte tiems, kurie dar tik svajoja apie studijas informacinių technologijų srityje?

Paulius Klikūnas misijoje Ukrainoje KTU
Paulius Klikūnas misijoje Ukrainoje

– Neseniai su kolegomis, dirbančiais specialiose tarnybose, diskutavome apie technologijas ir vienas jų tiesiog atkreipė dėmesį, kad darbuotojai atvyksta į darbą prieš aštuntą valandą ryto, tuo tarp IT specialistams leidžiama ateiti po devynių. Taip yra todėl, kad IT specialistų žiniomis paremta itin daug svarbių sprendimų ir vykdomas technologijų valdymas. Šis amžius išties yra IT specialistų.

Svajojantiems apie tokias studijas siūlyčiau neužsižaisti, o pradėti mokytis ir treniruoti kantrybę. Reikia nusiteikti, kad mokytis teks nuolatos, nes technologijos nestovi vietoje. O svajojantiems apie darbą specialiosiose tarnybose reikia koncentruotis į technologines žinias, kurių reikalauja XXI amžiaus darbdaviai. Vien tik sausos technologinės žinios, be vadinamųjų minkštųjų įgūdžių (angl. k. soft skills) ir platesnio suvokimo kaip, kam ir kodėl jos yra taikomos, tokios naudingos nebus.

– Esate KTU doktorantas, studijuojantis sritį, kur nagrinėjama, kaip tarptautiniai donorai operacionalizuoja inovacines, ketvirtos industrinės revoliucijos technologijas, siekdami padėti trečiosioms šalims. Gal jau pavyko kažką konkretaus nuveikti šioje srityje?

– Drauge su kolegomis iš KTU ir užsienio, turinčių technologinį išsilavinimą, neseniai Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įkūrėme „Fr0g Lab“ laboratoriją. Jos tikslas – tirti skaitmeninių technologijų integravimo į viešąjį sektorių galimybes ir iššūkius, teikiant prioritetą asmens laisvių, privatumo, saugumo bei teisingumo sritims. Tai pirma Lietuvoje laboratorija, skirta kelti pajėgumus ES civilinio saugumo sektoriaus misijoms technologijų panaudojimo srityje, stiprinanti ES bendro saugumo ir gynybos politiką.

Neseniai sužinojome, kad dėl analogiško poreikio būsime kviečiami prisijungti ir prie Europos gynybos bei saugumo koledžo veiklos. Nors tai ir nedidelė laboratorija su kukliu skaičiumi darbuotojų, bet turinti dideles ambicijas ir atsakomybę visos ES mastu.

Prasideda registracija į studijų modulius / Registration to study modules starts

Bal 19 2022

Kauno technologijos universitetas alumnų bendruomenę informuoja apie prasidėjusią registraciją į 2021–2022 m. m. pavasario semestro modulius.

Šiame semestre KTU alumnams siūloma rinktis iš 10 modulių: 4 moduliai dėstomi anglų kalba, 6 – lietuvių. Vietų skaičius ribotas. Moduliai vedami kontaktiniu arba nuotoliniu būdu. Informaciją apie modulių tvarkaraštį ir laisvų vietų skaičių galite rasti lentelėje – Modulių sąrašas 2021–2022 m. m. pavasario semestre.

Prieš registraciją, prašome atkreipti dėmesį:
– jeigu lentelėje modulio aprašymas pateiktas lietuvių kalba, jis bus vedamas lietuvių kalba ir atvirkščiai – jeigu pateiktas anglų kalba, bus vedamas anglų kalba;
– jeigu prie modulio nurodyta tiksli vieta (adresas), paskaitos vyks kontaktiniu būdu, jeigu nenurodyta tiksli vieta – modulis bus vedamas nuotoliniu būdu;
– dalyvaujant paskaitose kontaktiniu būdu privaloma pateikti galimybių pasą ir laikytis kitų galiojančių reikalavimų.

Siūlomų klausyti modulių sąrašas:

S274D103 Research Ethics

H120M112 Šiuolaikinės medijų teorijos

P170B126 Informacinių sistemų grafinė naudotojo sąsaja

T111B010 Vaizdo sintaksė

T120M168 Algoritmai ir objektinis programavimas 2

T120M183 Virtualaus mokymosi priemonės ir sistemos

T210B001 Fundamentals of Mechatronics

T230M145 Advanced Concrete Technologies

T230M145 Pažangios betono technologijos

P170B111 Cryptology

Norėdami registruotis į studijų modulį, užpildykite registracijos formą. Registruotis galite iki sausio 31 d. Registruotis galima tik į vieną pasirinktą studijų modulį. Jeigu pasirinkime nėra norimo studijų modulio – laisvų vietų nebėra.

Kviečiame pasinaudoti ir kitomis KTU siūlomomis tęstinio mokymosi galimybėmis.

Platus studijų modulių pasirinkimas. Nusprendę studijuoti atskirus studijų modulius, už nustatytą mokestį galite rinktis iš visų Universiteto vykdomų studijų programų modulių. Pasirinkę sau įdomų studijų modulį, galite įgyti ir ugdyti savo norimas kompetencijas ir įgūdžius bei praplėsti ar gilinti tam tikros studijų krypties žinias paskaitų metu.

Neformaliojo švietimo programos. Neformaliojo švietimo programos – Universitete numatyta tvarka patvirtintos ir įgyvendinamos mokymo programos, skirtos asmens profesinėms ir bendrosioms kompetencijoms tobulinti ar naujoms įgyti. Programos gali būti vykdomos mokymų, kursų ir kitomis formomis. Siūloma daugiau nei 100 neformaliojo švietimo programų: informatikos, fizinių, inžinerijos, technologijų, socialinių, ugdymo, humanitarinių, menų, verslo ir viešosios vadybos mokslų krypčių grupėse.

Modulių klausymo D.U.K. galite rasti čia. Dėl papildomos informacijos kreipkitės el. paštu alumni@ktu.lt arba telefonu +370 626 73904.

________________________________________________________________________________________________

Kaunas University of Technology informs all alumni that registration to the study modules in the spring semester of AY 2021–2022 is started.

This semester KTU graduates are offered to choose from 10 study modules: 4 modules in English and 6 modules in Lithuanian. The number of vacancies is limited. The modules are conducted both in distance and on campus. Detailed information about the schedule and number of vacancies can be found in the following table List of modules for 2021–2022 spring semester.

Before registration, please note:
– if the description of the module in the table is in Lithuanian, it will be in Lithuanian and if in English, it will be in English;
– if the exact place (address) is indicated next to the module, the lectures will be organised on campus, if the exact location is not indicated – the module will provided as distance studies;
– attendance at lectures requires the passport of opportunities and compliance with other applicable requirements.

List of modules offered for listening:

S274D103 Research Ethics

H120M112 Šiuolaikinės medijų teorijos

P170B126 Informacinių sistemų grafinė naudotojo sąsaja

T111B010 Vaizdo sintaksė

T120M168 Algoritmai ir objektinis programavimas 2

T120M183 Virtualaus mokymosi priemonės ir sistemos

T210B001 Fundamentals of Mechatronics

T230M145 Advanced Concrete Technologies

T230M145 Pažangios betono technologijos

P170B111 Cryptology

To register for the study module, please fill in the registration form. You can register until January 31. Registration is only possible in one selected study module. If there is no desired study module in the selection, there are no vacancies.

We invite you to take advantage of other continuing education opportunities offered by KTU.

Wide selection of study modules. If you decide to study individual study modules, you can choose from the modules of all the study programmes provided by the University which are charged. Choosing of the study module you are interested in allows you to acquire and develop your required competencies and skills, expand or deepen the knowledge in a certain study field during the lectures.

Non-formal education programmes. The University invites to participate in various activities of non-formal education that provide new knowledge and skills, expand the present competencies, grant the possibilities of retraining and develop your personality. The innovative activities of non-formal education provide a possibility to become competitive participants of the labour market with a wide range of skills and knowledge. 

F.A.Q. can be found here. Contact us for more information by e-mail alumni@ktu.lt or by phone +370 626 73904.

KTU alumnas A. Karpavičius: visi esame lygūs ir turime vienodas galimybes padėti vieni kitiems

Bal 19 2022

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Almantas Karpavičius įsitikinęs, kad daryti gerus darbus niekada nevėlu. Savo itin aktyvioje dienotvarkėje jis visuomet stengiasi rasti laiko ir kitų svajonėms, tad mielai ištiesia pagalbos ranką. Anot jo, tokiu būdu ne tik padeda kitiems, bet ir sau.

Plačiau papasakoti apie savo gerus darbus paprašėme „TransUnion Lietuva“ vyresniuoju inžinieriumi dirbančio Almanto.

– Ką jums reiškia pagalba?

– Pagalba žmonėms tarsi įprasmina mano dieną. Būna dienų, kurias praleidžiu vien tik mentoriaudamas arba padėdamas žmonėms programavimo klausimais. Dažniausiai tokiomis dienomis jaučiuosi itin pavargęs, neretai ir išsekęs, bet tas nuovargis niekaip nepersveria mano pasitenkinimo jausmo, kuris sušildo širdį ir leidžia naktį ramiai miegoti, žinant, kad prisidėjai bei pagerinai ir kito žmogaus dieną.

– Kurioje srityje dažniau galėtume ištiesti pagalbos ranką?

– Manau, kad žmonės galėtų kokybiškiau dirbti ir kartais labiau pasistengti atlikti tą papildomą užduotį extra mile. Vietoje žodžių „nežinau, bijau, negaliu“ tiesiog imtis darbo ir bandyti siekti daugiau, išsiaiškinant, ieškant tam tikrų būdų ir sprendimų. Juk labai dažnai atsimušama į atsakomybės ribas, ties kuriomis pagalba, kuri galėtų būti suteikta, bet nėra parašyta pareigybės skiltyje, baigiasi. Pati sritis nesvarbu, svarbu kuo mes galime padėti, svarbu nebijoti ir daryti.

– Teigiate, kad padedant kitiems, galima padėti ir sau. Kaip galima sau padėti?

– Pagalba kitiems, bent jau man, suteikia pasitenkinimo ir geros savijautos jausmą. Mano pagalbos forma yra kiek specifinė, nes aš mokinu kitus, bet tokiu būdu ir pats gaunu akivaizdžią naudą – sužinau ir išmokstu daug naujų dalykų. Taip nuolatos galiu augti ir tobulėti. Kitų mokinimas mane įpareigoja turėti gerą žinių bagažą, ieškoti atsakymų, domėtis vis naujais dalykais, tad tai mane skatina nuolatos būti pasitempusiu.

– Kas sulaukia jūsų pagalbos ir kokia tai pagalba?

– Esu įkūręs tarptautinę programuotojų bendruomenę „C# Inn“, kurioje šiuo metu yra per 6000 žmonių. Taipogi darbe mentoriauju, kuriu iniciatyvas, bendradarbiauju su Kauno informacinių technologijų mokykla (KITM), kurioje vedu mokymus. Vedu paskaitas ir tarptautinėje programavimo kursų kompanijoje „Software Development Academy“, dalinuosi patirtimi KTU renginiuose bei įvairiose tarptautinėse bendruomenėse.

– Kodėl nutarėte padėti kitiems?

– Man patinka padėti kitiems, nes tai verčia mane geriau jaustis, įprasmina mano dieną ir motyvuoja siekti dar didesnių tikslų. Tokiu būdu galiu nuolatos mokytis ir ugdyti save visapusiškai.

– Neretai atlikę gerą darbą pajaučiame pasitenkinimą. Ar pagalba kitam gali būti ir tam tikrų savo troškimų įgyvendinimas?

– Tikrai taip. Tai skatina judėti pirmyn, žengti koja kojon su aktualijomis ir aktyviai dalyvauti nūdienos gyvenime.

– Dažno mūsų gyvenimas sukasi neregėtu tempu, kuomet tiek darbai, tiek veiklos veja viena kitą. Kodėl žmonės vis mažiau vieni kitiems padeda ir nepastebi tų, kuriems tos pagalbos iš tiesų reikia?

– Gyvenimas nestovi vietoje. Žmonės visaip bando save ir savo norus išaukštinti. Tai nėra blogas bruožas, nes nesirūpinant savimi, negalėtumėte padėti ir kitiems. Visgi daug kas pamiršta, kad nereikia viso laiko skirti vien tik savo užgaidų tenkinimui, juolab, kai gerai jaučiamasi ir didžiausi gyvenimo sunkumai jau būna įveikti. Tikrai būtų pagirtinas pavyzdys, jeigu bent jau iki 10 proc. savo laiko žmonės skirtų ir vardan kitų: draugų, kolegų, pažįstamų ar tiesiog praeivių. Juk tokiu būdu galėtų padėti tiek sau, tiek kitiems, kuriems tuo metu taip pat reikia pagalbos.

– Ar lietuviai yra linkę ištiesti pagalbos ranką?

– Nenoriu išskirti nei vienos tautos. Pasakysiu tik tiek, kad visi esame lygūs ir turime vienodas galimybes padėti vieni kitiems. O kokį kelią pasirinksime, kiekvienas sprendžiame individualiai.

– Ko palinkėtumėte tiems, kurie nori padėti kitiems, bet nedrįsta?

– Visiems dvejojantiems, nesiryžtantiems patarčiau tiesiog imti ir pabandyti. Nereikia bijoti klysti, nes dažnai faktas, kad kažkas kažkam padėjo jau savaime yra žavintis, nepaisant galutinio rezultato.

KTU mecenatas susitiko su remiamais studentais

Bal 19 2022

Vienas Kauno technologijos Universiteto (KTU) mecenatų inicijavo gyvą susitikimą su Ekonomikos ir verslo (EVF) antrosios pakopos (magistrantūros) studijų studentais, laimėjusiais mecenato įsteigtas stipendijas. Susitikimo tikslas buvo iš arčiau susipažinti su geriausių rezultatų pasiekusiais bei investicijomis besidominčiais jaunuoliais, taip siekiant užmegzti dialogą tarp akademinės aplinkos bei verslo atstovų. Studijų laikotarpiu, kas mėnesinę, 200 eurų finansinę paramą, dviems stropiai besimokantiems magistrantams skyrė KTU Alumnas – Rolandas Malaiška.

Į mėnesinę 200 eurų stipendiją pretenduoti galėjo du geriausiai besimokantys minėto fakulteto magistrantūros programos studentai, kurie, be studijų, aktyviai domisi ir investavimo į akcijas temomis.

Į susitikimą atvykę finansinį paskatinimą gaunantys studentai smalsavo išvysti bei susipažinti su savo rėmėju ir asmeniškai jam padėkoti. Vienas jų prisipažino, kad praėjusiais mokslo metais taikyti karantino suvaržymai jam pakišo koją, dėl to šiek tiek krito jo studijų rezultatų vidurkis, tad po pirmojo pusmečiu jam teko perleisti stipendiją kitam studentui. Todėl buvo skelbiamas papildomas konkursas ir renkamas naujas stipendijos laimėtojas.

„Man reikia gyvo bendravimo tiek gyvenime, tiek studijose. Neneigsiu, kad mokymasis namų sąlygomis leido mažiau susikaupti ir susikoncentruoti ties siekiamais rezultatais. Esu dėkingas už man suteiktą galimybę, nes stipendija yra puiki paskata praverčianti savirealizacijoje, nesvarbu ar tai būtų studijos, hobis, ar turiningas laisvalaikis. Palaikant tokį sveiką balansą daug lengviau studijuoti ir išlikti motyvuotam“, – teigė Inovacijų valdymo ir antreprenerystės studijų programos magistrantas Augustinas Laimonas Bytautas.

Jis taipogi pridūrė, kad stipendija buvo skirta studentams, besidomintiems investavimu, tad savąją panaudojo pagal paskirtį – beveik visą investavo ir eksperimentavo su finansiniais instrumentais.

Sėkmė atėjo netikėtai

Savo stipendijos vietą šį semestrą Augustinas Laimonas Bytautas užleido Finansų magistrantūros studijas kremtančiai Gretai Dominaitytei, kurios svajonė gauti finansinę paramą studijoms netikėtai virto realybe.

„Šios stipendijos laimėjimas man yra lyg padėka už visas įdėtas pastangas mokslo srityje. Stipendija nėra tik pinigų papildymas banko sąskaitoje, tai labiau paskatinimas nebijoti ir drąsiai žengti pirmyn. Linkiu ir kitiems studentams drąsiau svajoti ir siekti to, ko nori, nes svajonės pildosi“, – sakė G. Dominaitytė ir prasitarė, kad gautus pinigus ketina atsidėti taupymui.

Kitas stipendijos laimėtojas – Ekonomikos studijų programos studentas Tauras Aleksandravičius, kuris po pertraukos tarp bakalauro į magistrantūros studijas grįžęs į universitetą gana netikėtai nutarė sudalyvauti bendrame mecenatų stipendijų konkurse, kuris jam buvo sėkmingas.

„Ir anksčiau domėjausi ekonomika bei finansiniais dalykais, o laimėta stipendija tik dar labiau sustiprino mano motyvaciją mokytis. Šiuo metu magistro studijas tenka derinti su darbu Lietuvos kariuomenėje, bet džiaugiuosi turėdamas galimybę praktikoje panaudoti daugelį studijų metu įgytų žinių. KTU – puiki terpė tobulėti“, – sakė T. Aleksandravičius.

Padėka Alma Mater

Finansinį studentų rėmimą R. Malaiška planuoja tęsti mažiausiai penkerius metus. Tokiu būdu jis nori atsidėkoti savo Universitetui už jam suteiktas žinias ir vertingas patirtis KTU Statybos fakultete (tuometiniame KPI).

„Pinigai tai tarsi ekonomikos kraujas, o ekonomika – mokslas apie Valstybės sveikatą. Remdamas gabius studentus noriu prisidėti prie geresnės ir šviesesnės Lietuvos ateities. Juk savo studijų metais ir pats gavau padidintą stipendiją, kuri man reiškė savotišką įvertinimą už mano pastangas mokytis ir dirbti“, – teigė mecenatas ir KTU alumnų asociacijos valdybos narys R. Malaiška.

Jis taip pat priduria, kad verslo atstovų įsitraukimas į pažangių studentų finansavimą galėtų būti ir didesnis, mat neretai gabiems studentams trūksta nuoširdaus palaikymo, motyvacijos siekti daugiau ir tuo pačiu džiaugtis, kad jų pasiekimai nelieka nepastebėti.

R. Malaiška ragina ir kitus KTU alumnus prisidėti prie kilnaus tikslo bei taip paremti jaunąją kartą.

Mecenatų stipendijas galima laimėti dalyvaujant bendrame mecenatų stipendijų konkurse, kuris organizuojamas du kartus per metus – rudenį ir pavasarį.

Naujienlaiškis / Newsletter

Nario mokestis

Nario mokestis – puiki galimybė prisidėti prie KTU Alumnų asociacijos veiklų vystymo. Surinkti narystės mokesčiai naudojami alumnų susitikimų organizavimui, jaunųjų Universiteto talentų rėmimui ir aktyviausiųjų studentų stipendijoms.

KTU Alumnų asociacijos susirinkimo metu nustatytas tikrojo nario mokestis – 50 Eur. Nario mokestis mokamas iki kalendorinių metų vasario 1 d. už einamuosius metus. Plačiau skaityti čia. Dėkojame.

Membership fee

The membership fee is a great opportunity to contribute to the development of the activities of the KTU Alumni Association. The collected membership fees are used to organise Alumni meetings, support young talents of the University and to establish scholarships for the most active students.

The fee for a full member is  50 EUR and it was set at during the meeting of all members of KTU Alumni Association. The membership fee is payable by February 1st for the current year. Read more here. Thank you.

Nario registracija / Member registration

Bendra informacija / General info

Žingsnis / Step

1/3

Pildymo progresas / Progress

0%

Prisijungimas


Arba prisijunkite per

Neturi paskyros? Sukurk ją čia