Įrašai

KTU alumnų asociacija kovo 27 d. KTU bibliotekoje organizavo atvirą paskaitą-diskusiją tema „Gynybos technologijos Lietuvai: idėjos, įžvalgos ir inovacijos“. Renginio metu diskusijos dalyviai dalijosi savo ekspertine nuomone ir patirtimi, o taip pat atsakė į bendruomenei kylančius klausimus.

Problemas bei galimybes gynybos technologijų ir inovacijų srityje apžvelgė gynybos ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir LR krašto apsaugos viceministras, organizacijos „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis Giedrimas Jeglinskas, rizikų valdymo ir kibernetinės saugos ekspertas nacionalinio, ES ir NATO saugumo srityse, pirmojo lietuviško gynybos rizikos kapitalo fondo ir akceleratoriaus „ScaleWolf“ vadovaujantis partneris, buvęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza bei lazerinius šaltinius kuriančios ir Europos gynybos fondo projektą koordinuojančios įmonės „Aktyvus Photonics“ vadovas Laurynas Šatas. Renginyje dėmesys buvo skiriamas Lietuvoje funkcionuojančiai gynybos ekosistemai ir joje veikiančių inovacijų procesams aptarti.

Pastarojo laikmečio Europoje ir kituose regionuose vykstantys kariniai konfliktai rodo, kad pasaulis nėra saugus, tačiau toli gražu ne visi suvokia, kad už savo valstybės saugumą atsakingi visų pirma pačios valstybės piliečiai, nepasikliaunant vien politiniais procesais ar sąjungininkų užnugariu. Gynybos ekspertų nuomone, geriausias būdas išvengti karo yra jam ruoštis, o pasak renginio dalyvio Giedrimo Jeglinsko, gynybos pramonė yra išvestinis šalių galios produktas.

„Ukrainos pavyzdys rodo, kad kare daug neaiškumo, nuolatinis iššūkis yra suprasti, kokia kariaujančios šalies padėtis karo lauke, kiek greitas yra progresas. Šiai problemai spręsti reikalingos inovacijos, tačiau nepamirštant senųjų efektyvių technologinių sprendimų. Senųjų technologijų ir integruotų inovacijų samplaika – taip atrodys ateities karas“, – teigė buvęs NATO struktūrų atstovas G. Jeglinskas.

Kaip vienas efektyviausių būdų šalies galiai didinti buvo aptartas gynybos technologijų vystymas šalies viduje – gynybai skirtas lėšas investuojant į startuolių auginimą ir prasmingų gynybos technologijų kūrimą. Technologijų plėtra ir inovacijų kūrimas yra neatsiejami nuo procese dalyvaujančių šalių dialogo, nors čia, pasak gynybos inovacijų eksperto Lauryno Šato, esama spąstų.

„Nors manoma, kad inovacijų plėtrai poreikį diktuoja valstybė, iš tiesų katalizatorius, iš kurio gimsta konkretaus produkto poreikis, yra klientas, kuris gali tiksliai įvardinti savo poreikius. Visgi būta ir tokių patirčių, kai užsakovas klausia, ką mes jam galime pasiūlyti, o tik tuomet formuluoja savo poreikį, atsižvelgdamas į technologines galimybes tam poreikiui realizuoti“, – sakė L. Šatas. Pasak inovatoriaus, visi procesai vyksta ekosistemos rėmuose, nes gynybos srities iššūkiai yra per dideli vienam individui ar vienai suinteresuotai šaliai. Tuo tarpu pats inovacijų kūrimo procesas efektyvinamas per logiškai sąveikaujančias proceso dedamąsias.

Kalbant apie valstybinio lygmens trikdžius gynybos technologijų spartesnei plėtrai, išskirta efektyvus proceso valdymas ir laiko kaštai, nes šiuo metu didelė laiko dalis yra skiriama ne pačiai inovacijai kurti, o idėjai validuoti ir jos rizikoms vertinti. Pasak L. Šato, inovacijas kuriantys startuoliai, laukiantys idėjos validavimo, turi turėti resursų verslui ir idėjoms vystyti. Gynybos eksperto teigimu, esama sunkumų paskolai gauti ar net banko sąskaitai atidaryti. Iš geopolitinės perspektyvos inovacijų pardavimas sąjungininkams tampa komplikuotas dėl galiojančių eksporto kontrolės mechanizmų, biurokratinių procesų ir ilgesnių technologijos priėmimo ciklų.

Vertinant Universitetų kaip proceso katalizatorių vaidmenį, pabrėžta, jog aukštojo mokslo įstaigos yra pajėgios būti iniciatorėmis proceso, kuriame mokslininkai glaudžiai bendradarbiautų su verslu, verslui atiduodami gamybos dalį, o patys toliau inicijuodami inovacijų tobulinimus. Pasak gynybos rizikos kapitalo fondo ir akceleratoriaus „ScaleWolf“ vadovaujančio partnerio Edvino Kerzos, lyderystė ir gebėjimas atitinkamu metu priimti sprendimą ir galbūt sulaužyti nusistovėjusią tvarką, įveiklinti naujus procesus ir išnaudoti adaptyvius sprendimus, yra tikroji lyderystė. „Kuomet lyderiai bus tie, kurių tikslas bus apginti savo šalį ir kurie ta idėja tikės, tuomet situacija keisis“, – įsitikinęs E. Kerza.

Negalėjusieji atvykti į renginį, nagrinėta tema sužinoti daugiau kviečiami peržiūrint diskusijos vaizdo įrašą.

KTU Cheminės technologijos fakultetas/KTU Faculty of Chemical Technology – balandžio mėnesio programos „9 fakultetai – 9 mėnesiai“ (#9F9M) dalyvis.

Cheminės technologijos fakultetas įkurtas 1947 m. gruodžio 9 d. Kauno valstybiniame universitete, kuris 1950 m. spalio 31 d. buvo performuotas į Kauno politechnikos institutą ir 1990 m. spalio 30 d. tapo Kauno technologijos universitetu.

Įkurtame fakultete buvo Fizinės chemijos katedra (1950–1970 m. ji vadinosi Fizinės ir koloidų chemijos katedra), Neorganinės chemijos katedra, nuo kurios 1964 m. atskilo Bendrosios chemijos katedra, Neorganinės technologijos katedra, 1950 m. transformuota į Silikatų technologijos katedrą, Organinės chemijos ir Organinės technologijos katedros. Iš pastarosios 1951 m. atskilo Maisto produktų technologijos katedra.

1956 m. Organinės chemijos ir Organinės technologijos katedros buvo sujungtos į vieną Organinės chemijos ir technologijos katedrą, kuri 1965 m. rugsėjo 1 d. vėl buvo padalinta į dvi savarankiškas – Organinės chemijos ir Organinės technologijos katedras.

1988 m. įkurta Inžinerinės ekologijos katedra.

2005 m. įkurtas Sintetinės chemijos institutas.

2010 m. fakulteto ir ES sanglaudos fondo lėšomis buvo moderniai įrengtas Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras.

2013 m. sujungtos Bendrosios chemijos, Neorganinės chemijos ir Fizikinės chemijos katedros į vieną Fizikinės ir neorganinės chemijos katedrą. Inžinerinės ekologijos katedra pervadinta į Aplinkosaugos technologijos, Maisto produktų technologijos – į Maisto mokslo ir technologijos, Organinės technologijos – į Polimerų chemijos ir technologijos.

Šiandien Cheminės technologijos fakultetas plėtoja aukšto tarptautinio lygio tyrimais grįstus mokslinius tyrimus chemijos ir cheminės technologijos, maisto technologijos, biotechnologijos ir aplinkosaugos technologijos srityse, kuria aukštos pridėtinės vertės ir novatoriškas žinias, medžiagas ir technologijas darniam vystymuisi.

Kviečiame Cheminės technologijos fakulteto #alumni, KTU bendruomenės narius, studentus dalyvauti fakulteto renginiuose. Sekite naujienas!

Iš Alytaus kilusi Inga Stirblienė nuo pat mažens domėjosi gamtos mokslais, ypač jai patiko chemija ir biologija, todėl dėl karjeros krypties didelių dvejonių neturėjo. Nors kineziterapijos krypties mokslai buvo jos pirmasis noras, bet šiuo metu alumnė džiaugiasi dirbdama UAB „Kauno kogeneracinėje jėgainėje“. KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistrantūros studijų metu įgytos žinios jei praverčia kiekvieną dieną atliekant įvairias aplinkosaugos ir darbų saugos inžinierės pozicijai priskirtas užduotis. Apie savo sėkmės istorijos vingrybes papasakoti paprašėme pačios Ingos.

– Kaip pasirinkote studijas KTU? Ar tai buvo išsvajotas noras? O gal tai buvo galimybė nerti į „nežinomus vandenis“?

– Iš tikrųjų, dėl pasirinkimo studijuoti KTU galiu dėkoti savo klasiokės mamai, kuri, mums dėliojantis prioritetus prieš pildant stojimo dokumentus, tuomet manęs paklausė – „Ar nenorėtum pabandyti mokytis KTU?“. Iki tol, šis universitetas nebuvo mano prioritetų sąraše, tačiau nusprendžiau pasidomėti studijų kryptimis ir specialybėmis. Labiausiai sudomino KTU Cheminės technologijos fakultete siūlomos specialybės.

– Kas lėmė, jog pasirinkote aplinkosaugos studijas?

– Prieš reitinguojant studijų kryptis, rinkausi tarp pramoninės biotechnologijos ir aplinkosaugos inžinerijos studijų. Tačiau studijų moduliai, temos ir aktualijos aplinkosaugos studijose man atrodė perspektyvesni.

– Kokie didžiausi iššūkiai kilo studijuojant?

– Didžiausias iššūkis – aukštoji chemija. Kadangi mokykloje nusprendžiau nelaikyti chemijos egzamino ir mokiausi B lygiu, fakultete dėstomi chemijos srities moduliai buvo daugiausiai darbo ir pastangų reikalaujanti sritis. Dažnai jausdavau, kad turiu per mažai žinių, tad pasivyti kursiokus būdavo nelengva.

– Kaip įgytos žinios universitete praverčia kasdienėje veikloje?

– Įgytų universitete žinių bagažas man praverčia kasdien – nuo technologinių brėžinių supratimo ir skaitymo, cheminių ir technologinių procesų supratimo, teisės aktų ir jų reikalavimų vykdymo iki gebėjimo pritaikyti turimas aplinkosaugos žinias bendraujant su įvairiomis institucijomis.

– Jūsų profesiniame kelyje jau buvo keletas darbinių pozicijų, glaustai papasakokite apie šias patirtis?

– Mano profesinis kelias prasidėjo akredituotoje biokuro laboratorijoje. Tuomet, dar pirmo kurso magistrantė, kartu su kolegomis atlikau pagrindinius biokuro kokybei nustatyti reikalingus tyrimus. Šis darbas atrodė gana tolimas aplinkosaugos sričiai, tačiau tai buvo pirmas žingsnis norimos karjeros link. Būtent ši darbinė patirtis man padėjo patekti į įmonę, kurioje dirbu iki šiol – UAB „Kauno kogeneracinėje jėgainėje“.

Savo karjerą šioje įmonėje pradėjau nuo chemiko – laboranto pozicijos. Mano pagrindinės užduotys – garo ir kondensato parametrų tyrimai. Taip pat turiu galimybę dirbti su aplinkosauginėmis užduotimis – rengti aplinkosaugines ataskaitas, padėti organizuoti periodinį monitoringą, vesti deginti atvežamų atliekų apskaitą. Nuolatinė pagalba tuometiniam aplinkosaugos ir darbų saugos inžinieriui atvėrė man netikėtas karjeros galimybes – šiam kolegai išėjus iš darbo, nusprendžiau kandidatuoti į jo vietą. Mano pastangos netrukus buvo pastebėtos ir aš gavau šansą dirbti šioje pozicijoje. UAB „Kauno kogeneracinės jėgainės“ aplinkosaugos ir darbų saugos inžiniere dirbu iki šiol ir esu atsakinga už visus aplinkosaugos ir darbų saugos klausimus šioje įmonėje.

Iš visos darbinės patirties man labiausiai įsiminė pirmasis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos planinis jėgainės patikrinimas, kurio metu turėjau atstovauti pačią įmonę. Tuo metu, aplinkosaugos ir darbų saugos inžinierės pozicijoje dirbau tik 3 savaites, tad pats patikrinimas man buvo didelis iššūkis, tačiau nieko nekeisčiau ir šią profesinę patirtį norėčiau patirti dar kartą, nes tuo metu įgijau daug naujų žinių ir patirčių.

– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie dar studijuoja universitete ir neįsivaizduoja, ką veiks baigę studijas?

– Ne visi, pabaigę studijas, dirba pagal specialybę. Galbūt studijos, kurias baigia studentai, nebeatrodo kaip svajonių specialybė, kurioje norėtų dirbti ateityje. Reikia nepamiršti, kad šiais laikais yra įvairių galimybių tobulėti, persikvalifikuoti, atrasti save naujoje srityje. Mano patarimas – įsiklausykite į save, duokite laiko sau suprasti, ko norite ir kur save matote, ir nebijokite išbandyti ko nors naujo.

Kviečiame skirti paramą KTU studentų skatinamosioms stipendijoms steigti!

Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS): https://bit.ly/ParamaKTUAlumni

Prašymo forma FR0512.5 versija.

Instrukcija kaip pateikti prašymą: https://bit.ly/InstrukcijaParamaiSkirti

Prašymus mokesčių inspekcijai galima pateikti iki 2024 m. gegužės 2 d.

Mūsų rekvizitai:

Kauno technologijos universiteto alumnų asociacija

Juridinio asmens kodas: 302693353

KTU Alumnų asociacija nuoširdžiai dėkoja visiems skyrusiems paramą 2023 metais.

Kovo 25 d. Universiteto miestelio bibliotekoje vyko kasmetinis Visuotinis KTU Alumni asociacijos narių susirinkimas, kurio metu buvo pristatyti ir patvirtinti asociacijos veiklos ir finansų dokumentai.

Susirinkusiuosius sveikino KTU Strateginių partnerysčių prorektorė Edita Gimžauskienė, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas, #KTUAlumni Egidijus Stancikas papasakojo apie oratorystės meną.

Susirinkimo metu buvo išrinktas valdybos narys vieneriems metams. Sveikiname KTU Cheminės technologijos fakulteto docentę Agnę Šulčiūtę prisijungus prie KTU Alumnų asociacijos valdybos.

Laukia dar vieni veiklos metai prezidentui, išrinktai valdybai. Linkime produktyvaus darbo, sėkmingų idėjų įgyvendinimo plečiant ir stiprinant KTU alumnų tinklą!

Ačiū KTU Alumni draugams Kavos Draugas už skanią kavą ir Laurus Kalantos už užkandukus.

Už įamžintas akimirkas dėkojame Justui Mažintui.

Kviečiame į mokymus apie prekės ženklus, jų registravimą ir intelektinės nuosavybės valdymą „Intelektinės nuosavybės svarba įmonės verslo modeliui“.

Data: 2024 m. Kovo 20-21 d.

Vieta: A228, II aukštas, KTU „Santakos“ slėnis, K. Baršausko g. 59, 51423 Kaunas

Mokymus ves savo srities profesionalai, bus galima užduoti klausimus tiesiogiai patentų biuro atstovams ir teisininkams, kurie pasidalins patirtimi, kokie teisiniai ginčai dėl IN dažniausiai kyla, kaip jie sprendžiami ir, svarbiausia, kaip jų išvengti.

Daugiau informacijos apie mokymus: https://lnkd.in/eEqTv3XU

Mokymų programa: https://shorturl.at/eEIJ6

Registracija: https://forms.office.com/e/YYjZ0Abjve

Dalyvavimas nemokamas.

Visuotinis KTU Alumnų asociacijos narių susirinkimas vyks kovo 25 d. nuo 17 val. (registracija nuo 16.30 val.) Universiteto miestelio bibliotekos amfiteatras (Studentų g. 48, Kaunas).

Susirinkimo metu bus tvirtinami asociacijos veiklos dokumentai, renkamas vienas asociacijos valdybos narys. Susirinkime dalyvaus svečias – KTU alumnas, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, kuris paskaitys pranešimą apie oratorystės meną.

Visuotinis susirinkimas yra ativiras visiems KTU alumnams.

Primename, kad pagal asociacijos įstatus, teisę balsuoti ir kandidatuoti turi tikrieji asociacijos nariai, sumokėję narystės mokestį einamaisiais metais.

Pristatome kovo mėnesio programos „9 fakultetai – 9 mėnesiai“ (9F9M) dalyvį – KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas.

◾1990 m. įkurtas Administravimo fakultetas, kuris 1999 m. tapo Socialinių mokslų fakultetu. Ilgametė fakulteto dekanė buvo prof. dr. Viktorija Baršauskienė.

◾2000 m. sausio mėnesį įkurtas Humanitarinių mokslų fakultetas. Fakulteto įkūrimą sąlygojo Humanitarinių mokslų instituto (Lietuvių kalbos ir Filosofijos katedrų) ir Užsienio kalbų centro sujungimas. Ilgametis fakulteto dekanas buvo prof. Giedrius Kuprevičius.

◾2001 m., Europos studijų katedros pagrindu, įkurtas KTU Europos institutas, kuriam vadovavo prof. dr. Kęstutis Kriščiūnas.

◾2014 m. Socialinių ir Humanitarinių mokslų fakultetai ir Europos institutas buvo sujungti ir tapo Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetu, kuris įsikūrė pirmuosiuose Lietuvos universiteto rūmuose (A. Mickevičiaus g. 37). Dekanės pareigas tuo metu užėmė dr. Jurgita Šiugždinienė.

👏Tad šiemet Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas švenčia 10-ties metų sukaktį! ✨

◾ KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas vykdo studijas ir mokslinius tyrimus socialinių, humanitarinių mokslų ir menų srityse, siekia ugdyti kritiškai mąstančią jaunąją kartą, prisidėti prie visuomenės socialinės ir kultūrinės gerovės.

🔊 Kovo mėnesį kviečiame dalyvauti KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto renginiuose! ✨

• Kovo 5-6 d. SHMMF Atvirų durų dienos
• Kovo 2-28 d. Frankofonijos mėnuo
• Nuo kovo 6 d. kursai moksleiviams „Pasiruošk valstybiniam anglų kalbos brandos egzaminui!“
• Kovo 21 d. Fakulteto gimtadienis